- trūkčiuoti
- trū́kčiuoti, -iuoja, -iavo intr. 1. trūkčiojant traukti: Trū́kčiuoti per ką KI324. 2. žr. trūkčioti 4: Ranka trū́kčiavo KII282. \ trūkčiuoti; pertrūkčiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
trūkčiuoti
Look at other dictionaries:
pertrūkčiuoti — tr. KI324 trūkčiojant pertraukti. trūkčiuoti; pertrūkčiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
trūkčiavimas — sm. (1) Gs; Gmž 1. → trūkčiuoti 2: Baisus trūkčiavimas purtino jį Vd. Aš jaučiu dūrimą (traukimą, trū̃kčiavimą) KII129. 2. žr. trūkčiojimas 4: Tada žmogaus apsireiškimai įvyksta sklandžiai ir be trūkčiavimų Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
